žvalnas

žval̃nas, -à adj. (4), žválnas, -à (3) K.Būg 1. žvalus, guvus: Žvalnà merga buvo, i kaip suseno – visai Ant. Šito[ji] mergiotė žvalnà kaip žvikė, akys teip ir bėginėja Ds. | Šitas arklys yra labai žval̃nas, tik trypia, tik šokinėja Plš. Privargus buvo kumelytė, tai ir buvo nežvalna, ir tikrai ją naktį vilkas sudraskė LTsIV380. 2. NdŽ pastabus, akylas.